Grindinis šildymas

Keista, tačiau net ir šiais laikais yra žmonių, tikinčių gandais apie grindų šildymo „keliamas dulkes“, „kojų tinimą“, bei mitais, jog negalima taikyti tokio šildymo miegamuosiuose ar esant medinėms grindų dangoms. Faktai sako ką kita. Europos (ISO 7730) ir Lietuvos higienos normos (HN 69:2003) nurodo šiluminio komforto sąlygas:

  • patalpos temperatūra 20-24°C, grindų temperatūra 19-26°C, – temperatūrų skirtumas vertikalus <3°C
  • oro drėgnumas patalpoje 40-60%
  • oro judėjimo vidutinis greitis 0,1-0,25 m/s.

Optimali oro temperatūra patalpoje yra 22°C. Grindinį šildymą lyginant su pilnai konvekciniu būdu (radiatoriai, konvektoriai ar orinis šildymas) tą pačią jaučiamą temperatūrą (22°C) pasiekiame su mažesne 2-iem°C (20°C) oro temperatūra, o tai duoda nemažą eksploatacijos efektą (12%). Grindų šildymo atveju šiluma perduodama 50% spinduliavimo būdu ir 50% konvekcijos būdu (temperatūrų skirtumas tarp šildomo paviršiaus ir oro).

Bandymais nustatyta, kad optimali grindų temperatūra yra 24°C. Žmogus jaus diskomfortą, kai grindys bus per šaltos (<19°C) arba per karštos (>26°C). Maksimali leidžiama grindų šildymo temperatūra 29°C yra tik atskirais atvejais, kai reikia dengti didelius šilumos nuostolius (<100W/m²) ir palyginti trumpą laiką (kai lauke yra kritinės temperatūros). Teisingai planuojant (instaliuojant, eksploatuojant) grindų šildymo sistemą grindyse paprastai yra 22-26°C, taigi temperatūrų skirtumas tarp šildomo paviršiaus ir patalpos oro susidaro 2-6°C – tai per mažas skirtumas dulkėms “kilti“. Akivaizdu, kad temperatūrų skirtumas ir oro konvekcija žymiai didesni yra konvekcinio šildymo metu. Atlikti laboratoriniai tyrimai Vokietijoje (studija ”Tyrimai apie kilimų erkes ir pelėsinį grybelį, esant namuose grindų šildymo sistemai ir šildymui radiatoriais” VELTA, Norderstedt, Hamburg 1990) įrodo, kad dulkėms, erkutėms ir alergenams plisti sąlygos esant grindų šildymui yra blogesnės, lyginant su šildymu radiatoriais. Švedijoje atlikti tyrimai (studija Wooden floors over underfloor heating, Swedish Flooring Trade Association, GBR (Edition 1:2005)) nurodo, kaip turi būti išpildomas grindų šildymas esant medinei grindų dangai. Skandinavijoje ikimokyklinių įstaigų mikroklimato studijų išvadose rekomenduojama vaikų darželių žaidimo kambariuose taikyti grindų šildymo būdą kaip privalomą. Medicinos įstaigų operacinėse patalpose statybos normos reglamentuoja panelinį (kažkodėl Lietuvoje suprantama tik kaip sieninį) šildymą dėl mažesnės oro konvekcijos, dulkių ir patogesnio valymo bei dezinfekcijos, nes nėra matomų šildymo prietaisų.

Visų tyrimų ir studijų išvados yra priešingos vis dar skleidžiamiems gandams. Įrodyta, kad:

  • vertikali grindų šildymo temperatūros kreivė yra arčiausia idealaus šildymo kreivei,
  • tik grindų šildymo atveju galime užtikrinti komfortinę grindų temperatūrą patalpoje,
  • oro judėjimas esant grindų šildymui dėl mažo temperatūrų skirtumo yra minimalus,
  • dėl mažesnės oro cirkuliacijos blogesnės sąlygos kilti dulkėms ir alergenams,
  • grindų šildymo atveju turime šiltas ir sausas grindis – erkutėms veistis sunkesnės sąlygos,
  • virš šildomų grindų galimos medinės dangos. Blogiausios dangos – kiliminės.

Išvada: pastatuose su gera šilumine izoliacija ir grindų šildymu žmonės jaučia, kad oro kokybė yra geresnė prie mažesnės oro temperatūros. Tyrimais įrodyta, kad šiltos grindys sveikatos ir higienos atžvilgiu yra geriau už konvekcinį šildymą radiatoriais. Įvertinus dizaino privalumus - nėra matomų šildymo prietaisų ir apribojimo baldų išdėstymui. Mažesni eksploatacijos kaštai, nes esant mažesnei temperatūrai patalpoje, atsiranda mažesni nuostoliai per išorines atitvaras, ventiliaciją ir magistraliniuose vamzdynuose. Grindų šildymo sistema yra puikiausias šildymo sprendimo pasirinkimas, nes tai didesnis komfortas prie mažesnių eksploatacijos kaštų su panašia investicija.

Vienas iš šildomų grindų įrengimo etapų